Kaip ir kodėl Zuokas laimi. Ir laimės vėl

Todėl Vilnius sunkiai rinks vien racionalumą, pilką buhalteriškumą – reikia ir dabitiškumo, grožio, debesų ir svajonių. Vilnius yra sostinė, neišvengiamai čia yra daug elitizmo, daug noro pasirodyti, daug siekiamybės ir tuštybės.

Miestiečiai, kaip ir žmonės, važiuojantys į miestą yra aspiraciniai – jei tau užtenka to, ką turi, ir tą, ką turi, nori geriau pasitvarkyti, tai gražiai pasisodini tujų prie namo Kupišky.

Miesto žmonės turi svajonių, tad marketingo kalba kalbant – sostinės meras, kaip produktas, yra aspiracinis – tokiu aš noriu būti, to siekiu, toks būsiu. Liberalios ir dešiniosios jėgos turi savyje rasti to aspiracinio elemento.

Man keista, kad niekas iki šiol nesupranta, kad didžiausia Zuoko jėga ir buvo tai, kad jis rado kelią į žmonių aspiracijas, į jų svajones matyti Vilnių kaip Niujorką, bent jau lyginant su Minsku. Transparentus biudžeto surinkimas kovoje su svajonėmis būti dideliu gražiu miestu neturi jokių šansų.”

Ir čia yra vienas iš tų kartų, kaip Rt Hon Andriulis įkala taip, kad vienu smūgiu cviekas yra sienoje, iki pat galvutės** įkaltas.

NIEKAS, IŠSKYRUS ZUOKĄ, NELAIMĖS RINKIMŲ,
KOL NESUPRAS, KAIP ZUOKAS LAIMI RINKIMUS

Jie galvoja, kad supranta. Tačiau net tie, kas supranta, bjaurisi tuo, kad taip yra.

Pajamkim paprastą frazę apie Artūrą Zuoką, kuri yra dažnai sakoma, ir iš kurios tyčiojasi daugelis, kurie save laiko deeper than most. Net ir daugelis tų, kurie buvo ir yra mano dear draugai, bičiuliai ir kolegos.

“Vagia, bet užtat miestui daug gero daro.”

Iš šią frazę badoma pirštais, kaip į amoralios ir ciniškos vertybių sistemos apraišką; ji yra demonizuojama, kaip netinkanti bet kam su dviem smegenų vingiais ir su moralinio stuburo užuomazga. Pasakyk taip, ir išsivėps net tie, kas anksčiau tave gerbė snobiškuose intelektualų ratuose.

Tačiau didžiulė dalis miesto žmonių būtent taip ir galvoja, ir jie nepradės galvoti kitaip ir balsuoti kitaip, nes kažkas jiems pasakys, kad “tu taip galvoji, bet taip galvoti yra trumaregiška, argi nematai“.

Ir tada praeis rinkimai, ir kiti kandidatai vėl skųsis, kad rinkėjai iki jų šviesių idėjų nėra priaugę.

Nes Zuokas kalba ir dirba rinkėjams tokiems, kokie jie yra, o jūs daužote orą lazdomis, bandydami kalbėti tam rinkėjui, kuris jūs norėtumėt, kad būtų. Bet išgalvoti rinkėjai neateina į rinkimus ir nemėto biuletenių į balsadėžes.

Į rinkimus ateina rinkėjai, kurie nori oranžinių dviračių, daug švenčių mieste, Kaziuko mugės, švarių taksi, išgrįstų gatvių ir netgi savų avialinijų, ir jiems yra poxui, kokiais būdais tai pasiekiama, kokios yra rangovų, subrangovų, subsubrangovų ir kitų tarpusavio kontraktavimo schemos, kiek kas iš to uždirba irgi yra poxui, ir kaip kokie rūmai ar pastatai ar buvusios kazarmos yra įkeičiamos, perduodamos, parceliuojamos ar kitaip stumdomos, nes rinkėjas, kuris ateina į rinkimus, nori rezultato, ir Zuokas jiems tą rezultatą duoda.

Ir taip, daugumai yra px miesto skola, nes o kas neturi skolų? Gyvename dabar. Banko sąskaitos į grabą nenusineši.

Aš, tiesą sakant, net pats netikėjau, kad jis deliverins miestui savo avialinijas, bet deliverino. Ir man tas labai patiko, nes aš esu tipiškas savanaudis, patogumą mėgstantis, ir visai jaučiantis, kur jis gauna gerą dylą – o jei dar aš jaučiu, kad gaunu gerą dylą svetima sąskaita, man dar maloniau.

Daugumas miesto gyventojų yra tokie, kaip aš.

Tik aš apie tai atvirai prisipažįstu, o dešimtys tūkstančių galvoja taip pat, tik apsimeta šlangais, nes turi vaizduoti tyras cielkas, kuriems svarbiau yra skaidrumas, negu geras šiukšlių išvežimas.

Jums svarbiau yra šiukšlių išvežimas, ir todėl daugumas ir nubalsuoja už Artūrą Zuoką every time, nes jeigu jums būtų svarbiau skaidrumas ar optimalios paslaugų kainos, tai jau būtumėt rinkę ką nors kitą. Balsuotumėt už tą, kas siūlo jums kitokias vertybes ir aspiracijas, kurias jūs apsimetat, kad jums rūpi, nes norite atrodyti geriau sau patiems ir aplinkiniams.

Aš esu nemažai kur buvęs, ir matęs miestų komunalinių paslaugų, bet geriau nei Vilniuje nemačiau.

Mano Bernardinų gatvelėje, kur sunku prasibrauti dideliems automobiliams, šiukšliavežiai atvažiuoja kasdien prieš vidurnaktį (nes dieną pernelyg trukdytų eismui), ir aš esu kasdien labai patenkintas, kad taip yra, ir kaip vežamos šiukšlės, ir jeigu tai kainuoja keturis kartus brangiau, nei skaidriausiame pasaulio mieste, tai man nesvarbu.

Aš noriu turėti geriausią šiukšlių išvežimą ir jį turiu. Gyvenimas per trumpas perkrautiems konteineriams.

“Viskas, ką daro Zuokas, yra piaras.“

Taip, bliat, visiškai teisingai. Nes rinkėjai mieste renkasi svajonę, kaip jums jau išaiškino Dr Andriulis, o ne jūsų supistą buhalteriją “visa tai gali būti pigiau” ir skaičiavimus, kaip čia galima būtų efektyviau padarius.

TAIP GALVOJU NE AŠ, TAIP GALVOJA RINKĖJAI.
IR RINKĖJAI YRA VIENINTELIAI ŽMONĖS, KURIE SPRENDŽIA:
AR JŪS BŪSIT IŠRINKTI, AR NE.

KAIP LIETUVIAI NETURI KITOS TĖVYNĖS,
TAIP IR JŪS NETURITE KITŲ RINKĖJŲ, NEGU ESAMI.

kai žmogus nori svajonės, tai tikslas pateisina priemones, ir Zuokas tai žino. Jis lanksto taisykles, apeidinėja, nardo, sugalvoja gudriausius variantus, as long as pabaigoje yra tikslas. Eye on the prize. Nes miesto mero rinkimai yra toks sportas, kur niekas negauna prizų už gerus norus, už skaidrumą ar už labiausiai džentelmenišką elgesį.

Miesto mero rinkimai irgi yra ne toks sportas, kur prizus gauna tie, kas geriausiai paaiškina, kodėl jie feilino.

Aš jums tyčia rašau keiksmažodžius, kad parodyčiau, kad jums yra svarbūs emociniai svertai ir raiškos būdas – taip, tai ir yra piaras, durnos jūs galvos. Jūs į tai reaguojate. Matote? Tik kelios raidės – “pigus būdas gauti dėmesio”? Yeah.

Rinkėjas, ypač savivaldos lygyje, yra tamsių ir paprastų instinktų valdomas padaras, ir vienas tamsiausių ir tvariausių instinktų yra pripažinimo ir savivertės užtikrinimo noras, o vilnietis yra svajonių ir sapnų miesto pilietis.

Šitas bitchin’ miestas gimė iš kunigaikščio sapno, ir jį valdys dreamweaveriai

Būtent jie, dreamweaveriai, svajonių audėjai, visais laikais valdė Vilnių ir callino shotus.

Miestas neatsitiktinai augino ir aukštino sąmonės manipuliatorius, šarlatanus, fokusininkus ir story-tellerius. Nuo skolaro Gaono ir net iki ilgamečio Vilniaus mero tarybiniais laikais, Algirdo Vileikio – viskas buvo apie svajones, einančias prieš ekonominę logiką.

Kažkada brolius Nasvyčius ir miesto prekybos vadovus sudirbinėjo dėl jų sukurto restorano Neringa tokiais pačiais žodžiais, kaip ir oro bendrovę Air Lituanica. Neprasminga tiek pinigų išleisti, čia tik ponams ir pasipūtusiems pižonams padarė žaisliuką. Taip ir buvo. Look who’s juokiasi now.

Skųstis, kad Zuokas laimi rinkimus, sėkmingai žaisdamas viešųjų ryšių svertais, yra tolygu skųstis, kad geriau gyvenime prasisuka išvaizdžios moterys (oh kaip neteisinga, kodėl vyrai negalėtų mažiau galvoti savo kotais), ir kad lialių trio, dainuojantys papais, susirenka dideles auditorijas. Kalbėti apie Zuoko teisines problemas yra beprasmiška: jis nebeturi net galiojančio teistumo (nekalbant apie tai, kad “juo domėjosi teisėsauga” yra niekinis dalykas, už tai nesodina, o štai jei jūs kalbate apie reputaciją, “turi būti nepriekaištinga”, tai rinkėjai jau įrodė: ne neturi).

O jei ir tebeturėtų Zuokas teistumą – rinkėjams tai yra principe poxui. Daugumai jų. Todėl nustokite spausti ant šios knopkės (sakau kitiems kandidatams), jei norite laimėti.

Jei nenorite laimėti, spauskite ir toliau: knopkė neprijungta prie laido, bet jums labai patinka ją mygti. Nuo to geriau pasijusite? Tikriausiai. Padės laimėti? Nepadės, bet jūs patys dabokitės, ko jums labiau reikia gyvenime.

Artūras Zuokas sėkmingai pardavinėja tai, ką perka rinkėjai. Kiti siūlo rinkėjams tai, ko jie retai nori, ir stebisi, kodėl tenka iš turgaus grįžti su neparduotomis prekėmis.

Deja, daugelis kitų kandidatų, kaip jau sakiau, nori, kad pasikeistų rinkėjai, ir kad rinkėjams parūptų tai, ką siūlo jie.

Nuo Zuoko prie Užkalnio

Kalbėdamas apie tai, kaip laimi Artūras Zuokas, aš negaunu iš to pinigų (išskyrus kai gaunu pinigus už peržiūras Protokoluose, kaip ir už kiekvieną straipsnį), tačiau gaunu vieną didelį malonumą.

Aš matau Artūro Zuoko metoduose daug savęs, nors mes dirbame visiškai skirtingose rinkose ir srityse.

Vis besirandantis žalias jaunimas su didelėmis intelektinėmis aspiracijomis ir nelabai didele auditorija turi pirmojo kurso pratybas: dekonstruoti Užkalnio rašymus ir parodyti visiems, kaip paprastai, negudriai ir ciniškai Užkalnis susirenka dėmesį. Pasižiūrėję, kaip aš straipsniais spaudau emocinius mygtukus, kaip mano žodyno pasirinkimas, temų ratas, bendravimas su auditorija šaudo į vis kitokias auditorijos grupes, jie džiaugiasi lyg durnius, geležėlę radęs, ir sukala didelę Piktojo Proto Kritiką, kuri visa vienoda.

Ten always parašoma, kad “provokuoja”, paskui apie tai, kad glumina nelogiškumu ir nenuoseklumu, kad sulaužo taisykles, ir galiausiai pasiguodžia, kad “ilgai nesitęs”, nes visa tai nusibos.

Kiek man tęsis, tai aš gerai žinau, bet čia ne apie mane. Čia apie Artūrą Zuoką.

Širdžiai neįsakysi

Artūras Zuokas laimi rinkimus, nes moka susirinkti rinkėjų meilę, o meilei nesvarbu priemonės ir antriniai faktoriai.

Moterys myli vyrus ne už gerą elgesį mokykloje, ne už tai, kad tvarkingai pasikabina švarką ir net ne už tai, kad geria visad saikingai ir būtų: visuotiniam nustebimui, kuris tęsiasi tūkstančius metų, moterys myli ir banditus, kalinius, vienakojus, sukčius, alkoholikus, bedarbius, plevėsas ir dar labai daug ką. Ne už tai, už kažką kitą, bet myli tuos, kas kažką kito gali pasiūlyti.

Vyrai myli moteris irgi ne už gražų mezgimą ir ne už tai, kad jo išrinktoji gražiai prižiūri močiutės kapą, nors, žinoma, tie dalykai savaip svarbūs.

Kol kiti kandidatai nesupras, kad Vilniaus mero rinkimai yra ne job interview paduodant pareiškimą darbintis į Europos Komisiją, ir kad tai yra meilės, sužavėjimo ir neracionalių aspiracijų biznis, tol dabartiniam merui konkurentų nebus.