Tragiškos nuotraukos, jos tragiškos
Atėjo šaltas metas, ir mes visi slepiamės nuo šalčio. Tokiu metu, niekas nesiutina taip, kaip nuotraukos iš atostogų, kuriomis internetus tvindo žmonės, turintys daugiau bilietų negu proto.
Šiaip jau mėgėjiškos fotografijos kokybė šiais laikais nežmoniškai, neįtikėtinai padidėjo. Geros kameros mobiliakuose ne tik beveik užmušė pigias muilines (kam jų reikia šiais laikais, taip pat, kaip rašomųjų mašinėlių arba tų word processors, kuriuos apskritai nežinia kas perka – bet Amazone vis dar parduoda Nakajima elektroninę spausdinimo mašinėlę, kaina £169,99, arba 740 Lt, ir tai yra kompiuteris be ekrano, kuris nieko daugiau nemoka, tik rinkti tekstą ir neturi jokių kitų privalumų: galima įsivaizduoti, tai nepakeičiama dovana žemės referendumininkui), tačiau kartu su Instagramo filtrais, blurais, sharpen instrumentais ir kitu paprastu fotošopu leido daryti pusiau priimtinas nuotraukas net ir bezdžionei, tik ir temokančiai paspausti mygtuką.
Taip, tiesa, didelė dalis Instagramo yra pasvirai palenkti portretai su dakfeisais, kažkiek batų ir tik ką atnešti alaus bokalai, tačiau yra ir labai neblogos vizualinės produkcijos, kurią prieš 20 metų galėtų pateikti parodai ir niekas nesakytų, kas čia per mėgėjai – šešėliai, atspindžiai, medžiai be lapų, vandens paviršiai ir kitokie stebėjimai jei ir nedžiugina, tai bent jau neliūdina.
Tačiau atostogų nuotraukos tebeliko tragiškos. Niekas nepasikeitė iš tų laikų, kai blizgieji žurnalai su malonumu įdėdavo, prie interviu su įžymybėmis, tų pačių elitinių veikėjų mėgėjiškas nuotraukas, nutrauktas, pavyzdžiui, laivelyje kokiame nors prabangiame kalnų ežere, apsikabinus su Malaizijos policininku arba prie Baltųjų rūmų tvoros Vašingtone.
Stambūs portretai buvo ne pats blogiausias variantas: žymiai baisiau yra bendro plano nuotraukos, kur personažas (lietuvis), smulkiai, vos matomas, yra nufotografuotas Egipto piramidžių arba Tadž Mahalio šventyklos fone, tipo, aš čia buvau. Fotografijos ekosistemoje tai yra vienaląsčių ekvivalentas: pirmuonys be vidaus organų. Žemiau už juos yra tik dumblas: net nuotraukos, padarytos, taukuotu popieriumi uždengus objektyvą, turi daugiau meninės vertės, nei tas atostoginis genocidas. Anksčiau net ir tas nuotraukas šalia Luvro noriai dėdavo į žurnalus. Kai kur dar publikuoja ir dabar (žinoma, taip pat spausdina ir senus anekdotus paskutiniuose puslapiuose tų žurnalų, kur šeimininkėms būna TV programos, „Debilės TV savaitė“, „Televizija ir horoskopai“, ir tai reiškia, kad vilties nebėra). Tegul Dievas bus jiems teisėjas.
Atostogų nuotraukos yra mums visiems priminimas, kokia bloga anksčiau buvo fotografija. Aš jau nekalbu apie nusikaltimus žmogiškumui Italijoje, kur pasvirusį Pizos bokštą paremia delnu besišypsantis glušius arba jo kvaila patelė (tai yra baisu, iš tų žmonių reikia atiminėti fotoaparatus ir daužyti į grindinio akmenis viešai, stebint nustėrusiai miniai).
Kaip jums patinka ta idiotų išmonė, kai rankos rodomasis ir didysis pirštas sulenkiami ir patenka į kadrą, kuriame atrodo kaip dvi kojos baseino fone? Ahahaha, kaip išmanu. Ahahaha, matėme tik penkis tūkstančius kartų. Kas gali būti geriau?
Na, žinoma, gali būti geriau tos dvi basos pėdos ant ležako, atsuktos į jūrą. Jos geriau, su visu besilupančiu pedikiūru. O už jas geriau bus darbe likusių debilų komentarai, kurie rašys banalybes apie tai, kaip pavydi. Gerai tinka ir spalvotų saldžių kokteilių vaizdai (skaitytojo įžvalgus komentaras: „kokteiliukaj!!!!”).
Dar vienas variantas – moterų atostogų nuotraukos pasidabinus dideliais, šūdmusės dydžio akiniais nuo saulės, kurių dėka jūs visos atrodote maždaug vienodos (nieko baisaus, jūsų durnos draugės vis tiek jums rašys komentaruose: „gražuoliaaaa“ ir tyliai galvos „kaip išsinešus… mano, kad labai gerai atrodo… vargšė“).
Atostogos nebus atostogos, jei poilsio nepatvirtins pasistatymas prieš kitus. Kai pats nesi tikras, ar tame kurorte yra labai gerai, visada padės mikroskopinis statuso ir savivertės pakėlimas kitų akyse, ypač žinant, kad jie zulinasi biuruose ir po darbo bus automobilių kamščiuose, pamažu vilkdamiesi į Šeškinės kalną.
Holiday nuotraukos Feisbuke ir Instagrame yra pagreitintas ir efektyvesnis būdas pasiekti tai, ką anksčiau reikėdavo nelengvai daryti, pasikviečiant draugus į svečius ir įkyriai giriantis paskutinėmis atostogomis (dar ir su nuotraukų peržiūromis, kai visi sėdėdavo ir laukdavo, kada baigsis ši kančia su Tenerifės ir Tailando banaliais vaizdais ir šiek tiek įdegusiais šeimininkais).
Sugadinau jums atostogas, dabar bijosite postinti nuotraukas. Taip jums ir reikia.