Agnė Bilotaitė yra kandidatė į Klaipėdos meres, ir Andrius Užkalnis kuris yra kandidatas į specialistus visais gyvenimo klausimais bet kuriame Lietuvos mieste
Esu apie Klaipėdą jau rašęs, kad ten Senamiestis be gyvybės ir, kas mane nustebino, tai patys klaipėdiečiai tai žino. Net ne visi kaltina Akropolį (nes dabar ypač akis bado, kai Kaune yra irgi Akropolis, ir apie jį kalbėjo juk Taukuotieji Akiniai ir Veidai Be Makiažo, kad jis būtent jis dėl visko kaltas kad Senamiestis pavirto niekuo, bet štai tebėra Kaune Akropolis, bet kartu ir Senamiestis gyvas ir viskas tik geryn, o vat Klaipėdoje tik pinigų daugiau, bet liūdna ir tuščia.
Klaipėdiečiai supranta, kad jų Senamiestis yra vieta, kur niekas nenori būti, bet net bijo tai įvardinti, nes labai tai nepatraukliai skamba. Niekas nenori būti tuo, su kuo niekas nenori būti, ypač kai nėra akivaizdžių priežasčių, kurias bum bum galima būtų staigiai pašalinti (o tokių iliuzijų yra: “jeigu tik eismas būtų sutvarkytas”, “jeigu tik parkavimas” – ką jums parkavimas, vietų pilna, kainuoja pigiai, atsipeikėkite, viskas su parkavimu gerai tenai, gal todėl visi ir varo į Akropolį, nes ten parkavimo daug, o jums daugiau niekas ir nerūpi”)
Seimo narė ir kandidatė į Klaipėdos meres 2015 Agnė Bilotaitė mane pakvietė padalyvauti diskusijoje su miesto aktyviais žmonėm apie kaip prikėlus miesto Senamiestį, ir važiavau 310 km vėl į Klaipėdą ir buvau tenai, tai prašom mano tokios mintys ir diagnozė ir ką daryti.
1) Klaipėdoje yra didi neapykanta esamai valdžiai ir konkrečiai liberalams, kuri nėra lengvai paaiškinama, nes patys ją išrinko.
Miestiečiai dabar atrodo, kaip užknista žmona, kuriai nusibodo vyras, kuris arė, arė, arė, pirko mašiną, sodybą, daiktus, už viską mokėjo, ir dabar nuotaika tokia, “bet man ne to reikia ir tu man niekada net gėlių nepadovanoji ir tau nerūpi mano dvasinis pasaulis ir mes niekur nenueinam“.
2) Miestui pirmiausia reikia nuspręsti ir sugalvoti, kas jis nori būti, nes kol kas miestas nežino: visi geba kalbėti tik apie smulkmenas – medžių genėjimą, eismą per miestą tiltu į vieną ar į kitą pusę, šiukšles ir kitas municipalines smulkmenas, kurios yra miesto gyvenimas, bet nė velnio jos nėra vizija.
Vizija yra kai sugalvoji crazy svajonę, ambicingą ir didesnę už gyvenimą, ir tada galvoji, kaip ją galima įgyvendinti. Pasakymas “miestui reikia daugiau kruizinių laivų” arba “Klaipėdai trūksta vertikalaus akcento” nėra vizija. Klaipėdai reikia pakelti akis nuo grindinio ir išmokti apie ką nors svajoti.
3) Miesto gyventojai ir aktyvistai, bent jau tie, kuriuos mačiau, dar nepasiruošę kalbėti apie miestą, kaip apie mylimą projektą ir mylimą vietą gyventi – jie kol kas gali tik be galo kalbėti apie kas blogai ir kas kaltas ir detaliai skaidrėmis nagrinėti kaip blogai ligi šiol darė valdžia. Tai atrodo apgailėtinai, ir aš turbūt negalėjau nuslėpti savo nusivylimo tuo. Tai ne tas kalbėjimas, kurio jums reikia. Tai ne tas kalbėjimas, kuris kur nors veda.
Pasijutau lyg Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio susibūrime 1988 metais. Kaltų ieškojimas ir nagrinėjimas, kokias deficitines prekes ir poilsines turi nomenklatūra. Nykumos viršūnė. Tai gali būti malonus užsiėmimas, ypač tiems, kas neturi kur nueiti (mieste nėra net teatro, kaip supratau), tačiau nuo to niekas negerėja.
Sakiau susitikime: Lietuvai pradėjo darytis geriau, kai didžioji masė žmonių nustojo kalbėti apie 50 okupacijos metų ir priežastis, kodėl buvo blogai. Reikia į priekį žiūrėti, o ne atgal. Nubrėžkite brūkšnį ir nustokite kalbėti apie tai, kas kaltas. Nustokite.
4) Kai išgirdau iš garbaus miesto atstovo, kad ko miestui reikia, tai daugiau Jūros Šventės, kad Jūros Šventė tęstųsi visus metus, tai pagalvojau, kad jis trolina. Mielieji klaipėdiečiai – gal jau tos Jūros Šventės ir pasitaisė, tačiau čia tas pats, kas sakyti, kad Vytautas Šustauskas apsikarpė barzdą, nusikirpo nagus, atsiprašė žydų ir groja liaudies dainas fleita Laisvės alėjoje. Net jei jis tai darys 20 metų, tai kol žmonės tuo patikės, užims 50 metų ar daugiau. Ir net ir tada Vyt.Šustauskas nebus priežastis, kodėl žmonės turėtų važiuoti į Kauną.
Reputacijos ir viešųjų ryšių prasme Jūros Šventė yra blogiausia, ką jūs turite – bent jau taip atrodo visai likusiai Lietuvai. Patikėkit manim. O jeigu netikite, tai darykite toliau tas šventes ir paskui pykite, kad niekas neatvažiuoja, išskyrus bambalinius marozus.
5) Su Klaipėda viskas gali būti gerai ir bus gerai, jei tik bus nustota kalbėti apie buvusią valdžią, skulptūras, kelio ženklus ir eismą. Klaipėda gali būti didmiesčiu ir taps juo tada, kai pati sau pasakys, kad nuo šiandien aš esu didmiestis. O tada ateis detalės ir įgyvendinimas.