Fujifilm X100s, fotografuotas su iPhone
Pats niekada nebūčiau sugalvojęs rinktis tokio fotoaparato, kai pasidarė evident, kad reikia keisti jau daug metų turėtą Nikon D50, su kuriuo viskas kaip ir gerai, jei ne silpnas sensorius (visur reikia tampytis blykstę, ir tai irgi dar neduoda gerų rezultatų kiekvieną kartą).
Aš apie jį persiskaičiau pas savo mėgstamiausią fototechnikos apžvalgininką Ken Rockwell, kuris šiaip jau mėgsta girti, bet šitą užliejo pagyrom taip, kad žemė linko (angliškas tekstas yra čia).
Geriausi produktai Šveicarijoje tik iš šveicariškų produktų.
Paskui mano bičiulis fotografas Ramūnas Danisevičius sakė, tu pažiūrėk tuos sisteminius (taip vadinami šiais laikais neveidrodiniai, tipo, rangefinderiai), ar Sony, ar kokį nors, nes ten dabar fantastika. Tai aš galutinai apsisprendžiau ir taip ir padariau.
Paskui, tarp kitko, pamačiau, kad fotografas Algis Kriščiūnas irgi tokį turi, tai jau jeigu Algis su tokiu laksto, tai negali būti blogai. Algis juo darė mano nuotrauką savo Happy 365 projektui (žemiau).
Foto Algis Kriščiūnas. Gedimino prospekte sustabdytas eismas dėl fotosesijos. Tūkstančiai vilniečių tą dieną vėlavo.
Fotikas pribloškia paprastumu ir sudėtingumu vienoje vietoje. Tai čia prašau mano išsami recenzija, po kurios jūs eisite pirkti šito aparato, nes eisite, kaip aš nuėjau*.
Pirmiausia vartotojas būna priblokštas ir suglumintas, kad yra vienas objektyvas, kuris nėra zoomas, jis fiksuoto nuotolio ir jis net nekeičiamas, at all – ką matote per vaizdo ieškiklį ir/arba ekrane (arba elektroniniame vaizde ieškiklyje, kuriame maždaug matysite, kaip galbūt atrodys nuotraukos failas), tai ir yra viskas.
Mėlynieji dviračiai. Miunchenas. Tamsoje, be blykstės.
Kaip pritraukti/nutolinti, klausia suglumęs jūzeris? Niekaip. Dirbk su tuo, ką Dievas davė. Smuike irgi nėra garsumo reguliavimo rankenėlės. Nori stambesnio plano? Prieik arčiau. Negali prieiti? Tough shit, tada ši nuotrauka yra ne tau. Arba, kaip pastebėjo kiti, tiesiog gali daryti bendrą planą ir išsikirpti reikiamą vietą, nes objektyvas pjauna ryškiai. Blemba, kaip ryškiai. Pilna apertūra F2.
Šis fotoaparatas yra tiems, kas biškį supranta diafragmą / išlaikymą / jautrumą ir ryškumo gylį (ar kaip ten lietuviškai vadinasi) ir žino, ko nori iš savo nuotraukos.
Žiema žiemužė
Taip pat padeda pagal save pasikalibrtuoti spalvų balansą (čia jis imituoja Fuji juosteles, tai aš nusistačiau rėkiančią Velvia, nes ji yra man gražiausia, kadangi tai truputį toks pripumpuotas vaizdas). Meniu nėra stiprioji vieta, truputėlį reikia apsiprasti (čia ne iPhone, kad viskas staigiai veiktų ir būtų suprantama). Tai užims gal pusdienį, paskui atrasite savo.
Kodėl aš esu visiškai pasinešęs dėl šio fotoaparato? Pirmiausia, pamirškite stovus ir vaizdo stabilizatorius. Sensorius jama praktiškai idiotiškus jautrumus, neįtikėtinus, tokių nebūna.
Specialiai nenoriu rašyti, kiek yra sensorius pikselių, nes sensoriaus skaičiavimas pikseliais yra idiotams, taip rašo visi katalogai, lyg tai kažką reikštų, o žmonės perka, nes galvoja, kad čia daugiau milijonų taškų paims, tai bus geresnė fotografija, oh yeah, pull the other one. Čia kaip nueik į koncertą, kur daugiausiai gitarų ant scenos, tai geresnė muzika. Kuris fortepijonas geriausias? Kuriame daugiausia klavišų, easy juk.
Bet jeigu taip jau įdomu, tai sensorius yra 16,3 mln. pikselių.
Tai va, sensoriaus jautrumas. Standartinis iki 6400 ISO ir jokio triukšmo – švarus kadras. Tai čia, paaiškinu mažiau išmanantiems, panašiai kaip automobilis, kuris nuo nulio iki šimto rauna per keturias sekundes, be vargo važiuoja iki 400 km/h greičiu ir ima 6 litrus benzino šimtui kilometrų už miesto (ir net neperkaltas ant dujų). Tokių tiesiog neturėtų būti.
Tai va, 6400 yra standartinio ISO riba, bet dar galima nustatyti iki – palaukite, palaukite - 12800 ir 25600, aš neklystu. Aš bandžiau nustatyti tą dvimpenkių štukių jautrumą, kas yra išvis nenormalu, ir ką? Ir tą, kad kadras ir vėl švarus. Aš nežinau, ką jie ir kaip padaro, bet yeah.
Antras dalykas yra šviesos sprendimas – beveik visais atvejais, gal 199 iš 200 jis padaro šviesą, net ir su blykste, absoliučiai nepriekaištingai. Ta prasme, gali pasiimt priešais save baltą porceliano lėkštę su tamsiu blizgančiu steiku, įjungi to aparato asmeninę (kaip Personal Jesus) blyksčiukę, ir voila, kažkokiu būdu, gaunasi kadras sušviestas taip, kad iš akių pabyra ašaros. Toks įspūdis, kad tau du asistentai prieš tai dėliojo šviesas, kontrines šviesas, skaidė skėtukais ir nežinia kuo – ir viską šitą padaro ta maža 3,14zdukė blykstė.
Sriubitė sušviesta
Aš klausiau Ramūno Danisevičiaus, kaip jie tai padaro, sako, nežinau, bet kažkaip padaro. Čia yra technikos stebuklas, for real. Mano Nikonui yra nupirkta už kokius €500 blykstė ir ji retai pasiekia man tokį rezultatą, kad ir kaip sukiočiau, atspindėčiau nuo paviršių, skaidyčiau nuo lubų ar dar kaip nors. Gal jūs sakysite, kad aš nemoku su blykste dirbti, ir turbūt būsite principe teisūs, bet aš čia sakau, kad man jau mokytis ir nebereikia, nes šita padaro viską. Viską.
Dar yra kitas dalykas. Su tokiu fotoaparatu niekam nekrenti į akis (na, aš žinau, kad gal mano asmeniškai veidas yra matytas, bet anyway), ir šiaip daugelis galvoja, kad esi koks retro hipsteriukas, gal ir ko gero su juostiniu lakstantis, ir žiūri į tave su gailesčiu ir panieka ir netrukdo fotkinti. Tas yra labai miela ir labai padeda darbui, kaip ir mažutis fotoaparato svoris – jį galima praktiškai kišenėje tampyti. Jeigu didelė kišenė.
Susumuojant, tai yra revoliucija. Yra labai mažai pritaikymų pasaulyje, kur šis fotikas nėra pakankamas (high-speed sporto foto, gal architektūrai norėtųsi ultrawide linzės, bet tai ir viskas). Be jokių fanfarų, čia mes turime naują erą fotografijoje. Fotografijos prasme jaučiuosi naujai gimęs.
Fujifilm X100s, Lietuvoje nuo €829 iš efoto.lt parduotuvės
Amerikoje iš Amazon $886, bet ten šiaip daug kas pigiau.
Yra dar naujesnis modelis, Fujifilm X100T, kuris kainuoja maždaug €300 brangiau, bet jo privalumai nėra tokie, kad reikėtų viską mesti ir mokėti daugiau pinigų. Geriau už 300 eurų kur nors nukeliauti.
—
* Jei jums nepatinka, kaip parašyta šita recenzija, ir man pabandysite paaiškinti, kad ne taip turi būti recenzijos rašomos, ir, dar blogiau, jei esate bukas kaip stalo kampas savamokslis fotografijos forumų gyventojas, kuris gyvena apsispuogavęs tose internetinėse erdvėse, nes niekas su jumis nedraugauja ir niekam jūs nereikalingas, tai prašau, čia jūsų šansas dar kartą sužinoti apie save, kad jūs esate epinių proporcijų lūzeris, ir nėra jums vilties.
** Status Quo tipo ar kažką.