“Gal jam geriau seksis, nei atkakliai raginti visus kartis,” sakė man Rytis Zemkauskas, kai paklausiau, ką galvoju apie Juozą Erlicką, kuris dabar nuo tramplino šokinėja TV projekte, (nes nuo visur kitur jau nušoko).
Tai buvo netipiškas laidos momentas, nes mes pakalbėjome gerokai apie tai, dėl ko Rytis Zemkauskas yra labiausiai žinomas: kino filmų privedimo prie žmonių protų, filmų vertimo ir garsinimo (pakalbėjom apie Sopranus, nes būtent po Zemkausko įgarsinto serialo aš patikėjau, kad galima ir Lietuvoje kažką normaliai padaryti adaptacijos srityje), ir dar apie Pasivaikščiojimus, kurie buvo puikus, epinis, prabangus TV projektas, kuriuo didysis network television taip ir kažkodėl nepatikėjo, nes negalėjo patikėti, kad gali būti kažkas intelektualaus ir pažiūrimo.
Dar Rytis pasakė vieną dalyką, kurį patariu visiems įsiminti: kad gana kartoti, kad mes vargšai ir nabagėliai, ir davai mes visi tada pradėkim įsivaizduot ir elgtis taip lyg gyvename normalioje šalyje, ir žiū, po kurio laiko ir tikrai gyvensime normalioje šalyje.
Rytis Zemkauskas, kaip pašnekovas, yra juodieji ikrai ir austrės, šampanas ir krabai, štai kas jis yra. Aš pokalbį gėriau gurkšniais.