Artūras Zuokas pas mane laukia laidos
Artūrą Zuoką jau seniai norėjau pasikviesti į laidą (tik buvo sunkiau, kai jis buvo kandidatas į renkamą postą, nes mano laida nepolitinė ir negali būti matoma, kaip daranti PRą politikams arba reklamą verslininkams), bet dabar jau galima.
Iš anksto sutarėme, kad nebus daug kalbų apie dabartinę miesto valdžią ir apie tai, ką jam pavyko ar nepavyko padaryti. Žinojau, kad Artūras Zuokas man nesakys apie ateities planus, ir ką jis dabar darys gyvenime, nes jis tik tada sako, kai būna pasiruošęs, o kol nebūna pasiruošęs, tai nesako.
Tai instead mes pakalbėjome apie jo vaikystę ir mokslus ir jaunystę, ir kaip jis visokia žurnalistika užsiiminėjo ir daug pinigų anais šustrais laikais uždirbdavo (visai kaip aš, tik aš ne prie video dirbau), nes buvo daug paklausos, o paskui McDonald’s atidarė ir kitokius verslus, kaip United Colors of Benetton, ir kad jis neturėjo noro būtinai daugiausiai uždirbti, bet norėjo, kad būtų gražu.
To neminėjau, bet man pasirodė, kad jam Vilniuje irgi labiausiai norėjosi grožio ir kad būtų faina – ir dviračiai, ir Bernardinų sodas, ir aikštės ir net Air Lituanica, apie kurią aš atskirai, žinoma, norėjau pakalbėti, nes man tai labai brangus ir labai mielas projektas, nors ir kainuojantis daug pinigų, bet kas iš to?
Retai geri dalykai būna nemokami, ir kaimiečius ir taupuolius ypač siutina, kai pinigai leidžiami kam nors, ką galima kaip ir gauti nemokamai arba pigiau. Ir Katedros aikštę jie pigiau išgrįstų, ir oro linija tegul pati užsidirba be subsidijų, o jei neužsidirba, tai jos nereikia, ir tokių dalykų, kaip oro kelionių elegancija arba šildomas šaligatvis, irgi niekam nereikia – kam, galima gi gyventi pigiau, apsišikus ir kaip visi. Ir oranžinius dviračius nauja valdžia peržiūrės, ir taksi miesto kompanijos nebus – karočie, einam su kuvalda per viską, kas apie Zuoką ir kas su juo susiję. Jei Šimašius su draugais prieitų prie Zoknių, ir tuos uždarytų, pernelyg pavadinimas negražus.
Yra žmonių, kurie turi svajonių ir idėjų, kaip leisti pinigus (ir savus, ir svetimus), o yra tie, kas moka tik taupyti.
Aš jau žinau taupančiuosius, kurie man kasdien rašo po restoranų kritika, kurioje jie, debilai, supranta tik kainą, kurią sumokėjau, žino, kad per daug, ir praneša, kad galima buvo ir pigiau. Jie nieko daugiau nemoka, nieko nesupranta, nieko neįsivaizduoja, tik sutaupymą.
Jiems Zuokas turėtų būti, ir yra, labai baisus žmogus.
Vaizduotės nėra, sugebėjimų uždirbti nėra, ir viskas, ką jie daro, tai galvoja, kaip geriau padalinti turimą normą, paёką, davinį, algelę, nes tiek jiems skyrė ponai, o daugiau jie negaus. Čia jie visą laiką bliauna ir bliauna ir bliauną – kainos kaip Vakaruose, o kokios mūsų algos! Jo vienintelės didesnės pajamos būna, kai ponas jam padidina, pats jis niekas, ir negali daugiau įsivaizduoti savęs niekaip kitaip, kaip tik esančio pono malonėje.
Iš to atsiranda bukas kaimietiškas mąstymas, ir skaičiavimas kaip viską padaryti pigiau. Neturėk daug pinigų, tik mokėk šustriau pigaus šūdo nusipirkti. Nuolaidėlė, brangininkai, brungu, o ko taip daug kainuoja.
Nenuostabu, kad Zuoko nekenčia visa širdimi ir jau net ne širdimi, o kokiais nors specialiais neapykantos organais, kurie išdygsta pas tuos, kas nematęs pasaulio ir nenori matyti, nesvajoja ir nenori svajoti, kas rašo, kiek už vieno steiko kainą jis gali privirti košės iš medžio drožlių ir “skaniausiai suvalgyti” (sako skaniausiai, ir jiems tikrai skanu, nes jie niekada nieko skanesnio nėra ragavę, kur jau jiems bus neskanu).
Aš tikiu, kai Zuokas man sako, kad reikia daryti tai, kas žmogų daro laimingu, nes man tikrai nėra abejonių, kad Zuokas, jei norėtų, būtų galėjęs turėti žymiai daugiau pinigų. Bet jis stengiasi dėl pasimėgavimo, dėl savo ir artimųjų laimės, dėl užsispyrimo ir emocinės lygsvaros, kurią šis žmogus labai spinduliuoja (Zuokas gyvenime atrodo žymiai jaunesnis, nei nuotraukose – man net keista, kad jis už mane pora metų vyresnis).
Jei jūs dabar pradėsite man vardinti Zuoko darbų abejotinas puses, kontraktus, nuostolius, Vilniaus skolą, ir rašysit, “o kaip dėl to ir to ir to”, tai galit vardinti, aš nieko nesakysiu. Aš nesijungiu į šią diskusiją. Aš neieškosiu argumentų ir atsikirtimų į jūsiškius. Man nereikia ir neįdomu, nes viskas tūkstantį kartų išdiskutuota. Aš tik pasakysiu, kad Zuokas man atrodė geriausias meras, kurį turėjo Vilnius, vienas iškiliausių Lietuvos piliečių ir kad man malonu jį pažinoti.
O dar laidoje Zuokas sakė, kad pergalės nieko neišmoko, o mokytis galima iš nesekmių. Pagalvokite apie tai.