Vilniuje geriau
Aš žinau, ką jūs tik ką galvojote. Gal ne dabar, bet šiandien tai tikrai.
Orai gražūs kaip Jėzau Marija. Karšta. Ir jūs sėdite Vilniuje, tuo tarpu kai visi pažįstami ir draugai floodina internetus savo šlykščiai pasimėgaujančiu spamu, kuris yra visos tos perfekto-nuotraukos su basom kojom, ežero vandeniu, jūros vandeniu, šaltu aliuku, saulėlydžiais prie vandens. Jie daro visa tai, o jūs esate karštame mieste, dirbate darbus, važinėjate į susitikimus, rūpinatės, kaip pastatyti automobilį, ir net jeigu miestai ištuštėję, šiek tiek, tai vis tiek tos pačios grūstys Vilniuje ant Geležinio Vilko, Šeškinės kalno ir Kaune Savanorių prospekte.
Ir tada jūs galvojate, kodėl man taip, ir ką aš padariau gyvenime neteisingai, kad jie atsipūtinėja, o aš negaliu? Kodėl aš negaliu būti toks, kaip jie?
Nes jūs ir nenorite būti toks, kaip jie.
Jūs viską neteisingai dabar galvojate (arba, kaip sakiau, pagalvojote šiandien). Vasara mieste yra vienas didžiausių malonumų, tai Dievo ir likimo dovana Jums, tik nemokate to įvertinti.
Jie važiuoja į Palangą? Kamščiuose dar prie Klaipėdos jie praleis daugiau laiko, negu jūs per savaitę praleisite visoms savo kelionėms automobiliu po miestą, net ir įskaitant trijų šviesoforų palaukimą prie Akropolio (jei labai nepasiseks). Ten bus uždarytos dvi juostos, nes kažkam perkais ir pradės mėlynais dūmais rūkti jo surūdijęs golfas, kurį reikėjo nurašyti į laužą dar tada, kai sostinėje nebuvo pastatyti Valdovų rūmai. Bet golfo nenurašė į laužą, nes manė, kad da biskį važiuos.
Arba visi lauks susigrūdę todėl, kad bus kažkas sustojęs viduryje kelio, nes baigėsi degalai („galvojom, kad iki Palangos dar trauks“). Taupumas, važinėjant tuščiu baku (nes jeigu 40 eurų kurui išleisi ne šiandien, bet rytoj, tai būsi šiandien 40 eurų turtingesnis, galvoja taupuolis), yra toks pat loginis debilizmas, kaip ir šviesų išjunginėjimas Ispanijoje, išvažiavus iš tunelio (jei tavo gyvenime taip sunku užmokėti už kurą, kurį išdegina automobilio lempos, tai tau metas parduoti automobilį ir grįžti prie kinkomojo transporto).
Jūs Vilniuje vasarą valgote ten, kur skanu ir fotografuojate maistą ir keliate į Facebook, nes jūsų maistas bus gražus. Jie, nuvykę į savo kurortą, dažniausiai rinksis valgys ten, kur mažiausios galimybės apsinuodyti ir paskui susipažinti su Nidos ambulatorija (po kurios pradėsite žymiai labiau vertinti savo rajono polikliniką ir visiems sakysite, kad medicina Lietuvoje visai nieko). Kada nors pagalvojote, kodėl žmonės iš kurortų dažniausiai įkėlinėja savo kojų nuotraukas? Todėl, kad jų kojos dažniausiai atrodo geriau, negu kurortinis maistas.
Kai jiems atsibos kavinė „Bočių pastogė“, kur vasarą dirba net tie, kas patys negalėtų rasti autobuso į Palangą, net jei ant jo būtų parašyta „PALANGA“, jie eis į vietos parduotuvę ir ten praleis eilėse ilgiau, nei jūs Vilniuje ar Kaune praleidžiate per savaitę. Jie stovės su savo frontera ir dešrelėm krepšiukuose ir lauks, kol su kasininkėmis ilgai ir neskubėdamos lialiakins nuobodžiaujančios vietinės bobikės, jau visus kambarius bute išnuomavusios poilsiautojoms ir neskubančios grįžti į malkines, į kurias persikėlė iki rugsėjo.
Tuo metu jūs Vilniuje raukysitės, kai jūsų parduotuvėje bus ne buivolės pieno, o paprasta mozzarella; o paskui neskubėdami vairuosite į delikatesų krautuvėlę pirkti dar geresnių sūrių ir saulėje džiovintų pomidorų (pasirinksite rekomenduojamus). Tuo metu vargdieniai kurorte penkiasdešimtą kartą sakys vaikui, kad ne, nepirksim šiandien daugiau saldžios vatos, ne, negalima ant atrakcionų, o paskui nusispjovę vis tiek pirks jiems cukraus vatą, kuri teps vaikams rankas, veidus ir drabužius, kurių nėra kur skalbti, ir vaikai vis tiek eis šokinėti ant batuto arba pripučiamos pilies. Batutą prižiūri ir pinigus renka kurortiniai versininkai, apsivilkę džinsinius švarkus, skalbtus dar prieš nepriklausomybę, draugiškais ritualinių paslaugų įmonės karstų nešiotojų veidais ir odos spalva, primenančia pigiausio kurortinio kebabo mėsytę su česnakiniu padažu.
Jūs vis dar jiems pavydite kurortinio gyvenimo? Tiems, kas kaime prie vandens, pavydite uodų, nuo kurių iškasytų įkandimų oda rausta ir kietėja, kaip greipfrutas? Pavydite sėdėjimo prie ežero pakrantės, kur atvažiavo ir iš plaunamos ežere mašinos leidžia Russkoje Radio vietiniai marozai? Pavydite interneto, kuris toks blogas, kad paštą galima pasitikrinti tik nuėjus kilometrą nuo sodybos? Tuo tarpu kai jūs Vilniuje šiltą vakarą geriate gerai sumaišytus kokteilius ir einate į namus prikaitusiais per dieną grindinio akmenimis, kai švariuose senų namų languose atsispindi mėlynas dangus ir oranžiniai šviesų blizgesiai.
Vis dar galvojate, kad jie laimingesni už juos? O dabar eikite ir užsisakykite dar vieną šaltą kavą.