Clik here to view.
Dailininkė Jolita Vaitkutė
Dailininkė Jolita Vaitkutė nenori, kad ją vadintų dailininke: ji yra turinio kūrėja, nepriklausomai nuo to, kad “kūrėja” skamba žymiai prabangiau, negu “dailininkė”. Aš daug apie ją nežinojau. Pirmiausia, kad jos piešimas maistu visai nėra jos veiklos pradžia ir pabaiga (tą įtariau). Kad ji, jei taip norėsis, mes lauk dailę ir užsiims kažkuo, kas jai patiks labiau (sakė, politika).
Galima buvo stebėtis, kiek ji visko prigalvojo ir darė per savo 20 metų, tačiau man įdomiau yra tai, kaip ji turėtų siutinti visą švietimo sistemą, visus tikruosius (grynuosius) menininkus, ypač tuos, kurie dėsto ir ruošia į save panašius, ir visus, kurie negali virškinti šių laikų universalumo ir to, kad visi, kas nori, daro tai, ką nori, ir tada, kada nori. “Visų galų meistras” yra jų budintis pasišaipymas, už kurį tikrai noriu juos užmušti, nes savo adresu šitai girdžiu ištisai.
Klausiau Jolitos Vaitkutės, ar ji nebijo visam gyvenimui likti šaltibarščių dailininke, kaip aš esu kotletų rašytojas tiems, kas nori mane taip vadinti. Ne, sako, nebaisu jai. Jai šiaip nelabai kas nors baisu, taip atrodo. Nes jei būtų baisu, nebūtų tiek visko dariusi.
Nuo šios menininkės turėtų būti labai bloga tiems, kas aiškina, kad jam nesudaro sąlygų. Ji, atrodo, pati sau susidaro sąlygas viskam, kam tik sugalvoja.
Kurią dieną rašiau apie savo veiklas ir pats stebėjausi, kiek aš visko įvairaus darau. Na, neturiu profesijos. Esu, kaip šiandien supratau, tiesiog turinio kūrėjas.
