Toks bus pretty much jūsų gyvenimas, jei nesuprasite, kad žmonių klausyti negalima, arba jeigu klausai, do so at your own risk ir labai žiūrėk, ko klausai.
Piešinys nežinomo autoriaus iš internetų.
“Žmonės vieni kitus drąsina pasitikėti savimi, bet niekas nemėgsta savimi pasitikinčių žmonių,” parašė mano draugė vakar, ir pagalvojau, kad ji kristalizavo dalyką, kurį stengiausi užčiuopti savo begaliniuose drąskymuose ir debilų diagnostikoje, kuri yra svarbi mano rašymų sudėtinė dalis.
Mano draugė taip pat rašė, kad todėl “klausyti žmonių yra keistas pasirinkimas”, ir čia aš pasakyčiau, kad ne šiaip keistas, bet tiesus kelias į destrukciją. Klausyti, ką žmonės sako yra tas pats, kas bandyti orientuotis pagal neveikiantį kompasą, arba, tiksliau, orientuotis pagal GPS, kuris ne tik nerodo, kaip nuvykti į tikslą, bet kryptingai bando grąžinti į ten, iš kur išvažiavai. Kai grįžti, GPS ironiškai pastebi, kad grįžai ten, iš kur išvažiavęs. “Tau reikėjo ne grįžti, o važiuoti į kelionės tikslą.” Bet tu mane pats atvedei atgal!
“Kas?”, klausia GPS tuomet, apsimesdamas, kad nesupranta. Bybis per šakas. Ir taip kiekvieną kartą, ir ne tik su GPSu. Su žmonėm taip pat.
Yra kitas geras pasakymas, kurį daugelis kažkodėl fucking ignoruoja. Klausyti reikia patarimų tik tų žmonių, su kuriais norėtum apsikeisti vietomis. Pavyzdžiui, prasminga yra klausyti, ką sako Andrius Pauliukevičius apie fitness ir mitybą, jei nori bandyti atrodyti panašiai į Andrių Pauliukevičių arba bent jau dirbti į tą pusę.
Klausyti Užkalnio ir skaityti jo rašymus yra patartina tada, jeigu pats norėtum rašyti kaip Užkalnis, uždirbti taip, kaip Užkalnis (ir iš to, iš ko uždirba Užkalnis) ir jei Užkalnis tau yra teigiamas pavyzdys.
Daugelio didžiulė problema yra ta, kad jie nori gyventi ir būti, kaip Agnė Jagelavičiūtė, tačiau kažkodėl klauso patarimų iš Editos Mildažytės, nors tikrai nenori atrodyti taip, kaip Mildažytės laidų personažai. Edita Mildažytė susikalė karjerą (viskas teisėta, jokių pretenzijų) iš rodymo ekrane tų, ką partrenkė ir suvėžino gyvenimo volas taip, kad norisi jiems duoti savo pinigų, kad tik jų ekrane neberodytų. Aš nieko neturiu prieš tuos žmones, neduok Dieve. Bet ar jūs norite būti, kaip jie?
Ir žmonės taip daro nuolatos. Jiems atrodo, kad jeigu galėtų turėti tiek, kiek Numavičius, Staškevičius arba Avulis, jie būtų gyvenime labai laimingi. Gal čia jie klysta (nes laimė galvoj, pinigai tik vienas instrumentų), tačiau kodėl jie tada klauso ne Numavičiaus, Staškevičiaus arba Avulio, o Aušros Maldeikienės, kuri puikiai rašo ir dėsto, bet iš esmės moteris yra mylimiausia liaudies ekonomistė todėl, kad sugeba bet kurioje laidoje (ir mano laidose irgi) visiems išaiškinti, kad valstybė yra bepročiai ir savižudžiai, jums visi meluoja ir jūs esate nuskriausti, ir ji yra nuskriausta. Publika žiopčioja ir laimingi neliečia pultelio, reitingai superiniai, mes kalbėjomės su Aušra Maldeikiene, ačiū ir gero vakaro, bet iš esmės jus tik ką pagaidino ir uždėjo jums ant galvų smailas durnių kepures su skambaliukais, o jūs laimingi šypsotės.
Jums nereikia klausytis Aušros Maldeikienės, nebent patys norite būti kaip Aušra Maldeikienė, t.y., vaikščioti po laidas ir visiems sakyti, kaip viskas blogai. Žinau, kad Aušra nesupyks, nes ji ant manęs irgi viską pavaro, ką galvoja.
Aš pats nustojau vaikščioti į kolektyvines pokalbių laidas, na, pirmiausia todėl, kad man jau nebesolidu sėdėti auditorijoje su kitais penkiais pašnekovais ant sofkutės, kai už nugarų suvežtiniai plojėjai, ir dalyvauti šiose supistose inscenizacijose (kur prieš laidą redaktorės prašo: “norėtume, kad gal kažkiek pavarytumėt, žinot, taip aštriau, kaip jūs mokat, nes aną kartą jūs taip labai ramiai pašnekėjot” – true story). Kai Rasos Tapinienės laidoje paskelbia kažkokio dalbajobo komentarą, vieną iš tūkstančio, kur jis išsidergia iš manęs, ir paskui daro laidos anonsą: “sužinok, kaip Andrių Užkalnį pasiuntė ten, kur jis pats siuntinėja kitus”, tai jūs galvojate, kad aš daugiau eisių į jos laidą? Jūs eitumėt? Forget about it.
Pagrindinė priežastis, kodėl nebevaikštau į kolektyvines pokalbių laidas yra ta, kad aš nenoriu būti matomas šalia lūzerių ir asocijuojamas su jais: prasigėrę aktoriai, kurie nebegauna vaidmenų, o tik eina į pokalbių laidas, žmonės su santykiais tiek disfunkciniais, kad apie juos turi šnekėti telike, prasilošę lošėjai, būrėjos, užkalbėtojos, žolininkės ir žaliavalgių sąjūdžio nariai. Aš nenoriu būti kaip jie, ir todėl nenoriu būti šalia jų.
Ir todėl stengiuosi niekada nebežiūrėti laidų apie gerai nutekėjusias aukštuomenės puskurves ir šiaip karves, apie apgailėtinus žmones, kurie ekrane skalbia savo santykius, apie nelaimėlius, susėdusius ant sofų priešais kameras ir pasakojančius apie savo legendinę jaunystę, iš kurios liko prisiminimai apie alkoholizmą ir “dabar mažai kas prisimena, bet anais laikais Bonifacijus buvo graibstyte graibstomas gerbėjų, jo laukė pilnutėlės koncertų salės”. Nes aš nenoriu būti kaip kuris nors iš tų žmonių.
Žmonių negalima klausyti, nes žmonės yra daugumoje debilai. Čia mes vėl grįžtame prie temos. Jie žiūri supistą TV Pagalbą ir skundžiasi, kad televizija rodo TV Pagalbą. Jie rašo internete anoniminius komentarus ir skundžiasi, kad internete yra anoniminiai komentatoriai. Jie ieško akcijų parduotuvėse ir paskui skundžiasi, kad žmonės perka viską, kas su akcija, ir ypač alkoholis, tačiau patys džiaugiasi, prisipirkę per akciją alkoholio.
Ir jie taip pat elgsis su jumis. “Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos“, sakė Kristus, nevyniodamas į vatą, ir prieš du tūkstančius metų tai buvo gera pamoka, kuri galioja šiandien mums visiems. Žmonės jus kaltins padarius tai, ką tik ką ragino jus daryti. Žmonės sakys “turėk savo nuomonę”, ir kai tik ją pareikšite, būsite išsišokėlis jų akyse, nes kai jie pamato ką nors, kuo patys negali būti, iškart užsikompleksuoja ir tą kompleksą pareiškia per stūmimą ant to, kas tik ką kažką pasiekė (nors, tiesą sakant, apiburnoję ateis jūsų ir toliau klausytis, nes jiems tikrai patinka).
Žmonės sako, kad palaiko Donatą Montvydą Eurovizijoje, tačiau tik jam išėjus į sceną, pradeda bliauti, kad reikia ne taip dainuoti, ne taip atrodyti, ne taip šokti, ir išvis jis yra išsišokėlis, ir išvis geriau būtų važiavusi Erica Jennings. Aš esu tikras, kad jei važiuotų Erica Jennings, visi bliautų kaip skerdžiami, vos išėjus jai į sceną, kad be reikalo šitą atrinko. Nors vakar jie už ją patys balsavo. “Tai čia buvo tavo pasirinkimas.” “Kas?”, apsimeta nesupratę ir varto akis. Jie niekada nepripažins, kad elgiasi kaip neracionalūs durniai. Kas? Bybis per šakas.
Visuomenė nuolatos tau sako: “Būk savimi.”
Tu būni savimi.
Visuomenė: “Ne, ne taip.”
Vienintelis racionalus būdas sugyventi su tokia visuomene yra ją ignoruoti (ir, jeigu reikia, siųsti nx, ir jei jus įžeidė “nx”, tai eikit jūs nx, ir žygio žingsniu). Atsirinkti reikia tai, kas jums reikalinga ir atrodo prasminga (to daug nebus, pažadu), ir iš to mokytis, o visiems kitiems armoniką į rankas ir į tą minią, kuri žingsniuoja jau aptarta kryptimi.
Antraip gyvensite pagal neracionalias debilų taisykles ir pats darysitės tokie, kaip jie – taip greitai, kad patys nepastebėsite.
Pasakyk, ką galvoji. Kai tik pasakysi, ką galvoji, aš tau pasakysiu, kad galvoji nesąmonę.
Gyvenimas klausant žmonių yra tas pats, kas nuolatinis gyvenimas be senaties termino, neišeinant lauk, parduotuvėje, kur ateina pardavėja, “gal galiu padėti”, bet ji net nenori padėti, ji nori, kad jūs jai pasakytumėt, ko jums reikia, o jis jums atsakys, kad “žinokit, kaip tyčia šito neturim”, “žinokit, aš nežinau”, “žinokit, tokių net nebūna”. Nereikia skųstis tokiomis parduotuvėmis, reikia tiesiog į tokias neiti, nes, pavyzdžiui, yra tokia batų parduotuvė Dolita, kur visada yra apsiavimo srityje tai, ko jūs norite, yra iDeal, kurie visada turi iPadų ir iPhone’ų, ir yra Statoil, kur nebūna taip, kad oi kaip tyčia, benzino mes šiandien neturime, galime paskambinti į Ukmergės Statoilą, gal jie turės. “Aš nenoriu važiuoti į Ukmergę.” “Tada sorry.”
Tas pats ir su žmonėmis. Kiekvienas su smegenimis jau turėjo suprasti, kad klausyti žmonių patarimų, masinių nuomonių, “viena galva gerai, o dvi – geriau” ir panašaus nesuvirškinto liaudies šūdo yra tiesus kelias į baisiausią dalyką: būsite kaip tie, kieno patarimų klausėte. Pažiūrėkite į suvežtines plojėjas pokalbių laidose (€5 už laidą). Ar tikrai norite būti kaip jos? Tada gerai, nes jos turi jums daug patarimų. Pradėkite jų klausytis jau dabar.